2015 09 24: tapyba

0

 

 

 

į tą medinį namą dykynėj
labai toli amerikoj
jau kuris laikas niekas neužsukdavo
net vorai jame prinešę daug laimės
nežinia kam žmonės paliko
o gal tiesiog mirė tuose namuose

viduje nieko gero apaugę
surūdijęs grėblys ir šakutė
žolėse smėlėta lėlės rankutė
nei šuns nei katino nei karvės
nei kvapo tik paveikslėlis
nublukusio gaidžio

kartais įskrenda uodas smėlis
lapas tolimas žvėries kaukimas
aplankęs kambarius dingsta
pro langus ar plyšius
kasdienės šviesos spindulėlis
taip jau metai iš metų

surado tą namą sukilus audra
išrovė duris ir iškėlė į dangų
šukes ir vorus ir laimę
paliko
daug smėlio daiktų svetimų
ir tą paveikslėlį nublukusio gaidžio

 

 

/1509

 

61×86 cm

2015 09 14: tapyba

0

 

 

tai yra kaip tik tas metas kai Tėvas pasiima Sūnų. iš apribojimų į laisvę, iš laikinumo į amžinybę

 

 

/1509

 

61×86 cm

2015 09 11: tapyba

0

 

 

kai man buvo kokie du metai, lankiau darželį. žiemą vienam vaikui liežuvis prišalo prie geležinės tvoros. reikėjo jį nugramdyti.

 

 

/1508

 

61×86 cm

2015 09 10: tapyba

0

 

 

kai man buvo kokie du metai, brolis supo mane ant sūpynių. aš šaukiau ‘aukščiau, aukščiau’ kol užmigau ir pabudau jau namie. buvo labai bloga, daug vėmiau. gavau smegenų sutrenkimą.

 

 

 

61×86×2 cm

akrilas, grafitas, lakas ant popieriaus

2 cm pločio baltas medinis rėmas

 

300.00€Į krepšelį

2015 09 6: tekstas

0

nublukęs rankšluostis ant virvės
jame siūbuoja vakaro lietus
ir kelnėse paklodėje šiek tiek
marškiniuose truputis likęs

dar liko perskaityti man
daugiau nei pusę
visų tų knygų
kur skaitau

auselė limpa skilęs dugnas
ir šiukšlės ant sienelių
puodelyje rusva bala
arbatos tiek belikę

prikrito į akis smilčių
kai kopose išsiritau
ko neišplovė jūra
parsivežiau namo

mama du broliai su dukrom
stasiukas ir teta rūta
visa žemaičių giminė
senelių nebeliko

dar liko daug
ir dar daugiau
nei 200 dienų
iki velykų

 

/1509