nusprendė vyras namus susiręsti
labai kruopščiai darė taip kaip sau
nuoširdžiai pasinėrė visa galva
į dulkes pjuvenas brėžinių šūsnį
kasdien ta pačia mintimi tegyveno
kilo į statybas į jas griuvo miegoti
kartu su savo pjūklu ir atsuktuvais
ir taip diena iš dienos daugel metų
eigoje paaiškėjo jog rūmai geriau
ką tas namas? nameliūkštis kažkoks
juk gyvename kartą tad reik pasistengti
šiek tiek labiau ir jau žmogiškai gyventi
kartu ir vaikai tilps ir anūkai čia pat
jėgų buvo daug o ir sveikata geležinė
tad galima buvo sau leist padirbėti
daugel dienų tarp tų lentų ir plaktukų
džyru džyru tepu šlepu tuku tuku
laikui bėgant, vis didėjantys rūmai apaugo ne tik vijokliais. dar ir visokiom istorijom. žmonės pasakoję jog juose suvisam dingo keli paštininkai ir geros valios kaimynai su savo pyragais bei draugiškomis šypsenomis. nuolatinis bildesys viduje jau išsekino kantrybę Džeraldo, kurio netoliese esančioje jogos studijoje atsisako lankytis lankytojai. tad ateinančią vasarėlę mintyse jis sau pažadėjo tuos velnio rūmus supleškinti. vaikai mėgsta ten pažaisti žemę ar 12 pagaliukų. susitikę sako: einam prie kirmgraužos!